1. Ritininių stogo dangų klojimo technologija
Ritininės dangos klijuojamos taip: pakaitinus jų apatinį paviršių, sudega bitumo sluoksnį dengianti polietileno plėvelė ir išsilydo dalis bitumo masės, esančios po pagrindo sluoksniu. Taip medžiagą palaipsniui kaitinant ir išvyniojant ritinį, ji prilydoma prie stogo paviršiaus. Ritininės prilydomosios dangos pakaitinimui naudojami specialūs dujiniai degikliai, turintis 10 m ilgumo guminį vamzdelį su reduktoriumi, kuris prijungtas prie propanu pripildyto baliono. Dujų degiklis yra su liepsnos reguliatoriumi. Prieš klojant ritininę dangą, stogas gerai nuvalomas ir paruošiamas. Prilydomoji danga pradedama kloti nuo žemiausios nuolydžio vietos. Kitos eilės juostos užleidžiamos ant jau paklotosios. Ritinys išvyniojamas ir nustatoma tiksli jo klojimo kryptis. Tuomet jis vėl suvyniojamas. Vėl ritinį išvyniojant, dangos, esančios ritinyje, apatinis paviršius kaitinamas degikliu. Stogdengys, eidamas dangos paviršiumi, vedžiodamas degiklį iš vieno ritinio galo į kitą kaitina dangą tokiu intensyvumu, kad prieš ritinį tekėtų išsilydžiusio bitumo bangelė, dangos juostos šonuose ištrykštų 1,0 – 1,5 cm pločio bituminės masės. Klojant kitą dangos eilę, pirmojo ritinio danga šiek tiek sutrumpinama. Taip daroma tam, kad dangos juostų kampai nesutaptų viename taške. Dengiant antrą (viršutinį) prilydomosios dangos sluoksnį, kraštinės (pirmos) eilės juostos yra perpjaunamos išilgai per pusę. Tokiu būdu jas susiaurinus, išvengiama išilginių siūlių persidengimo. Tuo sumažinama vandens pratekėjimo galimybė. Jungiant dviejų ritinių, klojamų toje pačioje eilėje ir ta pačia kryptimi, dangų galus, antro ritinio dangos galas 10 – 15 cm užleidžiamas ant paklotosios dangos galo. Prieš tai pakloto ritinio dangos galas pakaitinamas, bitumas suminkštėja, pabarsto grūdeliai nugrimzta į bitumą, tuo pagerindami susilydymą. Taip suformuojama galinė siūlė.
Išilginės siūlės formavimas paprastesnis – gaminant prilydomas dangas viršutiniam sluoksniui, viename dangos šone paliekama 10 cm pločio bitumo masės juosta, kuri nebarstoma skalūnu, o padengiama polietilenine plėvele. Taip užleidžiant dviejų lygiagrečių juostų dangas, jos geriau susilydo. Per siūles ištryškęs bitumas barstomas pabarstu – skalūnu. Prilydoma ritininė danga, ją pakaitinus, tampa plastiška, todėl ja patogu užtaisyti visas jos susilietimo su parapetais, ventiliacinių kaminėlių vamzdžiais ir kitomis konstrukcijomis vietas. Bet kuris plyšelis gali būti užtaisomas išpjovus iš dangos apskritą lopą, jį pakaitinus ir prispaudus reikiamoje vietoje.
1 pav. Ritinininės stogo dangos prilydymo technologija
Svarbu neperkaitinti viršutinio sluoksnio stogo dangos, kad neatsirastų pradegimų, pėdsakų, įspaudimų ant pabarsto.
1.1. Parapetų įrengimas
Stogo, kurio parapetai iki 450 mm aukščio, sujungimų vietose papildomus jungiamuosius sluoksnius būtina kloti iki parapeto viršaus ir užlenkti ant jo horizontalaus paviršiaus taip, kad vanduo nepatektų į stogo konstrukciją ir sieną.
Stogo plokštumos pagrindiniai hidroizoliacinės dangos sluoksniai turi eiti iki nuožulos (pleišto) viršaus.
Stogo dangos prijungimas prie parapetų atliekamas taip pat kaip ir stogo dangos prijungimas prie vertikalių paviršių.
1.2. Sujungimas su vertikaliais paviršiais
Stogo dangos prijungimo prie vertikalių paviršių vietose kaip pvz., sienų, parapetų, švieslangių, šachtų ir kitų konstrukcijų, po stogo danga reikia įrengti ne žemesnę kaip 60 mm aukščio nuožulą su 450 kampu. Horizontalaus paviršiaus stogo danga turi būti užkeliama ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip iki nuožulos viršaus.
Klojant stogo dangą ant vertikalių plokštumų, mūras turi būti nutinkuotas cementiniu arba hidroizoliaciniu skiediniu arba mūro siūlės visiškai užpildytos, o jų paviršius išlygintas. Visas paviršius gruntuojamas bituminiu gruntu.
Prijungiant stogą prie sienų, vertikalių paviršių stogo danga turi būti pakelta ne mažiau 300 mm.
Pakeltas dangos kraštas turi būti papildomai pritvirtintas, kad neatšoktų, nenuslinktų, kad už jo nepatektų vanduo, taip pat jis turi būti apsaugotas atitinkamomis skardos juostelėmis, profiliais arba uždengiant šį kraštą viršutinės antstato dalies apdaila.
Papildomos dangos sluoksniai klojami vertikaliai ir turi būti užleidžiami mažiausiai 100mm ant horizontalios dangos paviršiaus, be to, viršutinio sluoksnio papildoma danga užleidžiama (20-30) mm daugiau negu apatinės dangos papildomas sluoksnis.
1.3. Kitos konstrukcijos ir sujungimai
Išlipimo ant stogo ar kitokių angų, durų prijungimai prie stogo dangos daromi taip pat kaip ir prie parapetų.
Konstrukcijų, kertančių stogą (vamzdžių, šachtų, stogo ventiliatorių, alsuoklių ir kitų elementų ) sandarinimui galima naudoti sandarinimo manžetus arba konstrukcija sandarinama bitumine danga.
Stogo dangą ventiliacinių kaminėlių zonoje reikia sustiprinti vienu papildomu dangos sluoksniu (2. pav.).
2 pav. Ventiliacinio kaminėlio įrengimas
2. Pristatymas, sandėliavimas
Priimant medžiagas objekte, privaloma patikrinti ar visos važtaraštyje įrašytos medžiagos buvo atvežtos. Važtaraščio specifikacijos klaidos ir visi transportavimo metu padaryti pažeidimai turi būti užfiksuoti važtaraštyje ir nedelsiant informuojamas tiekėjas.
Pateikiami medžiagų patekimo į objektą aktai.
Pagrindas ant kurio bus sandėliuojamo padėklai turi būti lygus ir tvirtas. Pervežimas galimas šakiniu krautuvu arba keliant medžiagas kranu.
Sandėliuojama horizontaliai, gamintojo pakuotėje.
Paletės išardomos, užkėlus jas ant stogo konstrukcijos. Padėklas dedamas ant laikančios stogo konstrukcijos.
3. Reikalavimai konstrukcijoms ir medžiagoms
3.1. Pagrindui:
Plieniniai profiliuoti pagrindai:
– Galvanizuoto plieno pagrindai turi būti ³0,7 mm storio, aliumininiai – 0,9 mm, o tvirtinimo elementai iš nerūdijančio plieno.
– Plieniniai profiliuoti pagrindai turi užtikrinti patikimą tvirtinimą visų perimetrų ir ties angomis.
– Tvirtinimo elementai visada įrengiami tik į plieninio pakloto profilio bangos viršų.
– Savisriegių minimalus įsriegimo ilgis – 15 mm.
Gelžbetoninės perdangos:
– Paviršius turi būti lygus, sandūros tarp plokščių užpildytos.
– Paviršiaus didesnius nelygumus užglaistyti
3.2. Garo izoliacijai:
– Plokščiuose stoguose kondensatas susidaro, kai šiltas vidaus oras laisvai pakyla iki stogo konstrukcijų ir susiduria su šalčiu per stogo paviršių. Oras atšąla ir susidaro kondensatas.
– priklausomai nuo patalpų drėgnumo, gali būti naudojamos šios garo izoliacinės medžiagos: standartinis nearmuotas polietilenas 200 mk.
– Garo izoliacija įrengiama pagal projektą ir įrengiama taip, kad stogo konstrukcijose nesikauptų drėgmė.
– Ant pagrindo neturi būti aštrių daiktų, kurie gali pradurti garo izoliaciją.
– Įrengiant garo izoliaciją iš polietileno plėvelės, siūlės užleidžiamos ne mažiau 200mm.
– Įrengus garo izoliaciją, tuoj pat turi būti sudėta termoizoliacija ir stogo danga.
3.3 Šilumos izoliacijos įrengimui:
– Įrengiant kiekvieno sekančio šilumos izoliacijos sluoksnio siūlės neturi sutapti.
– Šilumos izoliacijos tvirtinimas atliekamas kartu su stogo dangos tvirtinimu.
– darbų seka turi būti suplanuota taip, kad ta pati pamaina, sudėjusi izoliaciją, spėtų padengti vandeniui nelaidžia danga.